Pasodinai man vynuogę,
O pats išvykai už jūrų marių,
Palikdamas tikėjimą, kad grįši.
Vartau seną apiplyšusį albumą:
Vienoje – laikai mane ant rankų,
Kitoje sėdžiu tau ant kelių.
O viduje ramybė ir saugumas.
Menu tavo juoką ir meilę gyvenimui, meilę mums ir sau.
Greit susitiksime tėti,
noriu išgirsti tavo juoką ir juoktis kartu.
p.s. vynuogės pasakiškos!
