Prirūkytame bare tyliai skamba muzika. Ji užliūliuoja tartum lopšinė. Bet ši lopšinė ne vaikiška, jau po vidurnakčio. Barmenas tiksliais rankų judesiais gamina kokteilį. Paprašau įdėti griežinėlį citrinos. Išsirenku geltonos spalvos šiaudelį ir lėtais žingsniais nupėdinu prie raudonos sofos palei langą. Už jo tamsu, matau vingiuojančius lietaus lašus stiklu. Mano stiklas rankoje aprasoja. Priglaudžiu prie skruosto ir vėsumas atgaivina. Siurbtėliu ir atsipalaiduoju. Krūtinėje tartum pražįsta gėlė. Pradedu judėti pagal nevaikišką lopšinę. Kūną užpildo lengvumas. Muzika neša tolyn, kelia aukštyn, aš visiškai atsipalaidavusi. Paskęstu šiame aprūkytame bare. Bet mintimis esu kitur. Ten, kur dažnai būnu.
Tu neatėjai.
