Išėjau pasivaikščioti vakare.
Nėriau į tamsos glėbį, o ten mėnulis viršuj.
Žiūri jis į mane iš aukštybių, o aš į jį iš žemumų. Pastovėjau, jis pakabojo. Nieko viens kitam nepasakėm. O gal pasakėm tyla.
Užslinko debesis, apklojo mėnulį. Aš patraukiau savu keliu toliau
P.s. Visada mėnulyje matau akių, nosies ir burnos kontūrus. Klausiau kelių žmonių, ar jie irgi mato. Atsakė teigiamai.
O tu matai?
